meilumas — meilùmas dkt. Meilumù výrą priviliójo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
broliškumas — broliškùmas sm. (2) K → broliškas: Matai kokie – neturi broliškùmo (nieko neduoda broliui) Ėr. Kas jo broliškùmas, kas jo meilumas! Š. Tautų broliškumas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių … Dictionary of the Lithuanian Language
glaudumas — glaudùmas sm. (2) 1. → glaudus 1: Per didelis skaidymasis mažina vieneto glaudumą rš. Nuo visuotinosios traukos pareina glaudumas glodintų stiklų TŽIII241. | prk.: Vidinis vieningumas, glaudumas, solidarumas – tatai jėga rš. Iškovoti ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
lipnumas — lipnùmas sm. (2) → 2 lipnus. 1. BŽ234 lipumas, kibumas: Lipnùm[o] tai čia lipnus klijus, tik kad labai ilgai nedžiūva Sb. Grunto savybė prilipti prie greta esančių medžiagų vadinama lipnumu rš. Ne visų paukščių seilių lipnumas vienodas rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
malonis — 2 malonis sf. žr. malonė. 1. geraširdiškumas, meilumas, malonumas: Svečių šalelėj rūstūs žmoneliai, užsivėrė jų malonis BsO363. Tada Jonelis pasidrąsino ir sakė ponui: „Kaip aš eisiu pėkščias? Ar nebūtų pono malonis (ar ponas nebūtum toks… … Dictionary of the Lithuanian Language
malonumas — malonùmas sm. (2), malonumas (1) Dk → malonus. 1. malonus jausmas, pasitenkinimą sukeliantis išgyvenimas: Kūrinys tik tada gali atlikti savo auklėjamąjį vaidmenį, kai jis sužavi žmones, teikia jiems malonumo rš. Nutekėjus už seno, nė jokio… … Dictionary of the Lithuanian Language
malonybė — sf. (1) DŽ, malonỹbė (2) K 1. SD129 malonė, geraširdiškumas, palankumas: Karalius nori įeiti čia, išreikšdamas malonybę Ns1832,3. Neilgai jo tver rūstybė, amžiną tur malonybę SGII13. Netikra malonybė (apsimestas gerumas, pataikūniškumas) SD106.… … Dictionary of the Lithuanian Language
malonė — sf. (1); SD129 1. gerumas, geraširdiškumas, vyresniojo rodomas palankumas: Kožnas juk žioplys, vargdienių nugarą lupdams, savo malonę dar iškelt ir girt nesigėdi K.Donel. Visi žinojo, kad juo daugiau būdavo aukštinama valdovo malonė, juo bausmė… … Dictionary of the Lithuanian Language
meilastis — sf. (1) meilumas: Per tas dideles meilastis jis ją apšukojo Srj … Dictionary of the Lithuanian Language
